Minsko metropolitenas
Statybos istorija
XX
amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje Minsko architektai sumanė įvesti
Baltarusijos sostinėje naują miesto transporto priemonę - metropoliteną. Tačiau
buvusioje Tarybų Sąjungoje veikė įstatymas, deklaruojantis, kad tik
miestas-"milijonierius" turi teisę į ketvirtos transporto rūšies statybas. Ir
tada BTSR sprendžia dirbtiniu būdu padidinti Minsko
gyventojų skaičių - sudaro eilę lengvatų žmonėms, kurie norėtų iš kaimiškų
vietovių persikelti į sostinę. Ir 1975 metais Minske gimė 1000000
miestietis. 1976 metais "Minskprojekt" pradeda kūrti detalų statybos planą. Iš
visų variantu tinkamiausiu pripažintas 8 stočių metro, kuris nusities po
pagrindinio šalies prospekto. Trūko patvirtinti projektą TSSR "valdžios
viršuose". 1976 metų gruodžio pabaigoje iš Maskvos atėjo atsakymas: Minske
metropoliteną statyti!
1977
m. gegužės 5 d. dabartinės "Čeliuskincų parko" stoties vietoje prasidėjo pirmieji darbai geriausiose
sovietmečių statybų tradicijose: daug raudonų plakatų, liepsningų kalbų apie
pirmalaikį penktmetį ir t.t. O birželio 16 d. jau buvo įkaltas pirmas kalstas.
Numatytas 5 statybų metams metropolitenas buvo įvestas i ekspluataciją tik
po 7 metų, nežiūrint į statybininkų stengiamasį atlikti darbus užplanuotu laiku.
Darbai pasiskyrė tarp aštuonių sklypų - būsimųjų stočių vietų. Darbai prasidėjo
laipsniškai po visą būsimą liniją, kurioje buvo daug sunkių vietų, pradėdant
povandeninėmis upėmis, upe Svisloč ir geležinkelio šakomis. Statybininkai dažnai
klido statant metro, tačiau apskritai procesas vyko sekmingai. Jau 1980 metais
prasidėjo "Maskvos" stoties apdaila (pirmutinis pavadinimas -
"Volgogrado" stotis). Minske pirmą kartą buvo pritaikytas revoliucinis statybos
būdas - taip vadinama "siena grunte", kai pastatymas vyksta sparčiais tempais.
1984 m. birželio 26 dieną pirmieji šalies asmenys nusileido į "Pergalės plento" stotį, kad pasivažinėti po pirmąją
liniją nuo "Kultūros instituto" iki "Maskvos" stoties.
Antras metropoliteno plėtros
etapas atėjo 1987 metais. Tada pradėjo veikti stotis "Rytai".
Suprojektuota per itin trumpą laikotarpį "Maskvos" linijos atkarpa parodė
tikrąjį požeminių darbininkų heroizmą. Jie dirbo visą parą. Vienos stoties
atidarymas padėjo daug lengviau pasiekti namus 100 tūkstančiams minskiečių.
Antrosios linijos brėžiniai buvo paruošti jau 1981 metais, tačiau
apie statybas net kalbų negalėjo būti: valstybė per daug pinigų išleisdavo
pirmajai eilei pastatyti. Pagal projektą "Autogamyklos" linija (15 stotelių)
turėjo surišti Gamyklų rajoną su Raudonojo Šilo tolimais slypais. 1984 metais
linijos statybos pagaliau buvo pradėtos, o 1990 m. gruodžio 31-ąją traukiniai
pirmą kartą pralėkė po naują metro atkarpą - nuo "Traktorių gamyklos" iki "Frunzės" stoties. 1995 m.
liepos 3 d. pradėjo veikti "Jaunimo" ir "Puškino" stotys, o po dviejų metų, lapkričio 7 dieną dar
dvi stotelės - "Autogamyklos" ir "Partizanų". "Mogiliovo" stoties pastatymas užėmė net septynerius
metus, tačiau pirmą kartą šiai stotelei buvo sukūrti nauji standartai:
platformos plotis padidėjo 5 metrais, o ilgis sumažėjo 50 metrais. Toks
sprendimas leido neuždaryti virš stoties esančio Partizanų prospekto statybos
metu. Rugsėjo 5 dieną stotį iškilmingai atidarė BR prezidentas. Pirmą kartą
sumontuoti ir įėjimio paviljonai, kurie uždengia kopėčias nuo kritulių, o taip
pat pastatyti du liftai invalidams.
"Minskmetroprojekte" įvykdoma
nauja darbo kryptis: tokių pat paviljonų statybos visose įėjimo į metropoliteną
vietose ir pirmieji darbai vykdami "Jakubo Koloso plente".
Metro šiandien
Artimiausiose perspektyvose -
"Sporto", "Kuncevšinos" ir "Akmeninio kalnelio" atidarymas 2005 metais.
Trečiosios linijos statybų pradžia - apytikriai 2008 m. Nuo 2001 m. rugpjūčio
prasidėjo dvejų pirmosios linijos stočių pastatymas ("Borisisovo trakto" ir
"Uručjės"). Neseniai prasidėjo "Gruševkos" statybos. Tačiau reikia pažymėti, kad
Minsko požemėninis transportas pergyvena ne pačius geriausius laikus, nors
miesto Vykdymo komiteto dėka metro statybos tęsiasi.
Perspektyvos
Perspektyvoje Minsko metropolitenas turi
išaugti iki keturių linijų su persėdimo mazgais "Traktorių gamyklos", "Frunzės", "Mokslų akademijos" ir "Lenino plento" stotyse. Lieka svajoti apie tuos laikus,
kai iš Žaliosios pievos į Serebrianką požeminiu traukiniu galėsime nuvažiouti
per 20 minučių...
Chronologija
1977-02-04 - TSSR Ministrų Taryba
priima nutarimą "Dėl metropoliteno statybų Minsko mieste".
1977-05-03
- ištrauktas pirmas grunto kaušas "Čeliuskincų parko" stoties vietoje.
1977-06-16 -
pirmas kalstas "Čeliuskincų parko" stoties vietoje (ant jo buvo užrašas:
"Duodi pirmą kalstą!")
1977-10-04 - prasidėjo pirmo tunelio (692 m. ilgio) nuo Čeliuskincų parko iki
Volgogrado gatvės statyba.
1980-11 - prasidėjo pirmo depo
statyba.
1981-11-06 - nutiesti pirmieji 50 metrų
bėgių.
1983-05-25 - nutiestas tunelis po Svisloč upės, tvarkomi
pirmos linijos eskalatoriai.
1983-11-23 - iš Mytišių atvyko pirmieji 9
vagonai būsimiesiems traukiniams.
1984-01-13 - pirmas
kalstas antrosios linijos statybose.
1984-03-24 - pirmo Maskvos
linijos traukinio bandomas reisas.
1984-06-30 - pirmųjų aštuonių
Minsko metropoliteno stočių atidarymas.
1986-10-16 - pervežtas
1000000 keleivis.
1986-12-31 - "Rytų" stoties atidarymas.
1990-12-30 -
antrosios linijos nuo "Frunzės" iki "Traktorių gamyklos" stoties atidarymas.
1995-07-03 - "Puškino" ir "Jaunimo" stočių atidarymas.
1997-11-07 -
"Partizanų" ir "Autogamyklos" stočių atidarymas.
1999-05-30
- įvyko baisiausia tragedija, susijusia su Minsko metropolitenu: susikimšimas "Nemigos" stotyje dėl stipraus lietaus su žaibu. Žuvo 53
žmonės, apie 300 stipriai sužaloti.
2001-09-05 - "Mogiliovo" - 20-os Misko metropoliteno stoties
atidarymas.
2002-09-01 - nuo šios dienos pirmoje linijoje
kursuoja penkių vagonų traukiniai.
2003-06-05 - dar neatidaryta
"Rakovo" stotis gavo "Sporto" pavadinimą.
Metropoliteno stotys
Minsko metropoliteno linijų schema (~60 kb.)
|
|
2004.
Informaciją paruošė Aleksandr Šajev (Visaginas, LT)
pagal Denis Blisch tinklapį